Home / Projects / 100 ditet e para te pushtetit  



Projekti


Zgjedhjet lokale tė majit 2011 janė njė moment aq sa delikat aq dhe i rėndėsishėm pėr stabilitetin politik tė Shqipėrisė si dhe ecurinė e procesit tė integrimit europian, por mbi tė gjitha ato janė njė moment i rėndėsishėm pėr qytetarėt dhe komunitetet nė Shqipėri, njė moment ku rifreskohet axhenda e zhvillimit pėr cdo qytet e fshat, njė moment ku idealisht gara do tė ishte mes programeve teknike. Aktualisht debati dhe hapėsirat publike janė uzurpuar nga polarizimi partiak dhe akuzat e ndėrsjellta personale dhe shumė pak vend ka mbetur pėr prezantimin e programeve dhe premtimeve konkrete elektorale mbi nevojat imediate si dhe afatgjata tė komuniteteve. Gjithashtu shumė nga aktorėt influentė nė opinionin publik, sė bashku me median i konsiderojnė dhe i diskutojnė kėto zgjedhje si referendum kombėtar mbi maxhorancėn aktuale, qasje kjo e cila krijon njė mjegullnajė pas sė cilės fshihet axhenda e veprimeve tė politikanėve lokalė. Duke konsideruar pėrmasat dhe ashpėrsinė e kėsaj krize duket se kjo pėrballje e vrazhdė politike midis dy poleve kryesore do tė vazhdojė tė pėrkthehet nė avalanshe mediatike konfuzuese pėr komunitetin lokal dhe qytetarin e thjeshtė. Nė kėtė rast rreziku i mundshėm ėshtė qė tė ulet ndjeshėm gatishmėria e publikut nė nivel lokal pėr tė parė punėn konkrete tė kėtyre politikaneve dhe pėr ta krahasuar atė me premtimet e dhėna. Komuniteti lokal humbet njė mundėsi pėr tė qenė mė i informuar dhe i edukuar pėr zgjedhjet politike nė tė ardhmen. Humbjen mė tė madhe e shėnojnė tė rinjtė dhe ata qė votojnė pėr herė tė parė tė cilėt nėse nuk krijojnė njė ndėrgjegje aktive politike qė herėt rrezikojnė tė kthehen nė viktima tė rutinės pasive tė votės pėr pėrkatėsi tradicionale partiake dhe jo tė votės si instrument demokratik pėr tė arritur standart mė tė mirė pėrfaqėsimi dhe jetese.
Ky projekt ka nė thelb monitorimin e performancės sė tė zgjedhurve vendorė pas 8 majit pėr njė periudhė fillestare kohe, nė 4 bashki: Tiranė, Berat, Shkodėr dhe Durrės dhe publikimin e rezultateve duke i ballafaquar me platformėn e premtuar gjatė fushatės. Titulli simbolik “100 ditėt e para tė pushtetit’ nė fakt shėnjestron muajt deri nė mbylljen e vitit 2011. Monitorimi do tė ketė nė fokus dhe do tė ekspozojė nisjen e iniciatitave dhe programeve tė premtuara, vazhdimėsinė ose ndėrprerjen e projekteve tė administratės sė mėparshme dhe koston e kėsaj nė komunitet si dhe marrėdhėnien e tė zgjedhurve tė rinj me administratėn ekzistuese dhe ndikimin e saj nė vazhdimėsinė dhe eficiencėn e punės sė strukturave lokale. House of Europe ka nisur pėr qėllimet e veta kėrkimore njė proces serioz e tė pėrditshėm tė monitorimit tė fushatės qė reflektohet nė adresat e pėrmbledhura nė faqen tonė tė Internetit ku i orientojmė vizituesit tė lexojnė mbi premtimet konkrete tė kandidatėve.
Ky proces me anė tė mbėshtetjes nga OSFA mund tė vihet nė shėrbim tė njė publiku mė tė gjerė pėrmes thellimit dhe specifikimit tė tij nė katėr bashkitė pėrkatėse si dhe duke pėrmbledhur qartė dhe nė mėnyrė tė kuptueshme platformėn konkurruese tė secilės palė. Kėshtu ne i japim mundėsinė secilit qytetar por sidomos organizatave dhe grupeve lokale tė interesit njė pikėnisje serioze nga ku ata mund tė kėrkojnė llogari pėr perfomancėn e tė zgjedhurve vendore. Hapi i mėtejshėm konsiston monitorimin nė terren tė kėsaj performancė dhe duke e ballafaquar me nevojat lokale , me strategjitė e zhvillimit pėr secilin rajon dhe me deklaratat personale tė kėtyre tė zgjedhurve realizohet njė pasqyrė informative analitike dhe e aksesueshme pėr tė gjithė pėr njė edukim politik afatgjatė tė komunitetit dhe pėr tė bėrė zgjedhje mė tė zgjuara nė proceset demokratike nė tė ardhmen. Projekti angazhon dhe nxit intensivisht median si atė lokale por dhe atė kombėtare tė raportojė e tė investigojė cėshtjet teknike, konkrete dhe aktuale qė ju pėrkasin komuniteteve dhe tė zgjedhurve vendorė, tė raportojė e tė komentojė mbi performancėn dhe rezultatet teknike tė pushtetit lokal. Kjo iniciativė ka njė aspekt tė theksuar ‘pronėsie lokale’ duke angazhuar monitorues/hulumtues qė janė banorė lokalė tė komuniteteve, median lokale, si dhe duke prodhuar pėrfitime pėr shoqėrine civile dhe grupet e interesit tė zonave pėrkatėse.

Media dhe strategjite


Tirane

Platforma elektorale e Bashės

Taksat dhe ēmimet
- Ishte kandidati Lulzim Basha ai qė e hapi lojėn duke deklaruar se bashkia kishte 60 taksa, nga tė cilat ai do tė hiqte rreth 16 taksa e tarifa, si dhe do tė ulte 2.5 herė detyrimet nga taksat e tarifat.

- Unė kam propozuar dhe jam i vendosur qė, duke filluar nga muaji maj, tė merrem me reformėn fiskale, tė thjeshtoj sistemin e taksave, tė thjeshtoj nė tėrėsi procedurat administrative, t’i rikthej paratė punėdhėnėsve tė qytetit, qytetarėve tė Tiranės dhe nė tė njėjtėn kohė tė ofroj shėrbime tė tilla, qė tė mos ketė kosto mė tė lartė shėrbimi dhe prodhimi nė kėtė qytet, se sa nė komunat dhe bashkitė pėrreth. Duke pėrdorur ekonominė e shkallės kjo kosto do tė jetė sa mė e ulėt. Paratė qė do t’i rikthehen punėdhėnėsve tė Tiranės do tė jenė tė mjaftueshme pėr tė hapur vetėm brenda muajit dhjetor, tė paktėn mbi 4 mijė vende tė reja pune. Unė do tė veproj po kėshtu me njė fond garancie pėr biznesin. 2 milion euro tė Bashkisė do tė jenė themeli i kėtij fondi garancish, me njė impakt kreditues 20 milion euro. Bizneset e vogla dhe tė mesme do tė pėrfitojnė nga kėto kredi dhe do tė mundėsojnė po kėshtu njė punėsim, tė paktėn pėr 6 mijė qytetarė tė tjerė tė Tiranės. Pra, unė kam vendosur tė marr pėrgjegjėsitė e plota qė i takojnė Bashkisė.

- Unė kam njė plan konkret pėr tė normalizuar ēmimet nė kėtė qytet. Qė fillon me uljen e shumėfishtė tė taksave pėr qytetarėt dhe bizneset e Tiranės dhe themelimin e Agjencisė sė Mbrojtjes sė Konsumatorit. Kjo agjenci do tė hulumtojė, godasė dhe raportojė kėdo qė spekulon me ēmimet nė Tiranė.

Hipotekimi
- Unė do i jap njė zgjidhje problemit tė hipotekimit brenda 15 nėntorit. Sė pari, sepse ėshtė e drejta e tyre tė posedojnė titullin e pronėsisė pėr banesat qė i kanė paguar, banesa qė janė ndėrtuar me leje. Kjo nuk duhet ngatėrruar me legalizimet. Sė dyti kėto pėrfaqėsojnė njė vlerė kapitale tė jashtėzakonshme, mbi 700 milion euro. Po e pėrsėris edhe njė herė, kjo vlerė kapitale do tė ketė njė impakt tė menjėhershėm nė tregun e Tiranės, veēanėrisht nė prioritetin tim numėr njė, nė punėsim.

Infrastruktura dhe transporti publik
- Lulzim Basha, i cili tha se do tė pajiseshin tė gjithė studentėt e kryeqytetit me kartėn e studentit, e cila do tė garantonte edhe udhėtim falas nė transportin publik. Nė Tiranė janė aktualisht tė regjistruar, rreth 33,000 studentė nė universitetet publike, pėrkatėsisht nė Universitetin e Tiranės dhe Universitetin Bujqėsor, ndėrsa nė universitetet private, llogariten rreth 25,000 studentė. Nė total bėhet fjalė pėr rreth 58 mijė studentė, aktualisht tė regjistruar nė arsimin e lartė publik dhe privat nė kryeqytet.

- Plani i ri urbanistik i Tiranes: do tė japė mundėsi tė shumėfishta qė kėtė energji zhvilluese ta orientojmė nė zhvillimin e zonave tė degraduara, siē ėshtė segmenti Stacioni i Trenit tek Bregu i Lumit, Bregu i Lumit nė tėrėsi, nga Ura e Brarit tek Ura e Kamzės. Nė vend qė tė prishim tė vetmin park qė na ka mbetur me energjinė pozitive tė sektorit privat tė ndėrtojmė njė park tjetėr dhe aty natyrisht do tė ketė vend edhe pėr zhvillime tė sektorit privat. Gjithashtu: Unaza e Madhe, Sistem tė Ri Tramvaji pėr kryeqytetin tonė duke e bėrė mė tė shpejtė dhe mė komod transportin public, Koridori Rekreativ i Lumit tė Tiranės.

- Mos betonizimin e njė zone afėr digės sė Liqenit Artificial dhe do qėndroj po kaq fuqimisht pėr mos-betonizimin nė parim. Nuk do tė lejoj qė tė ndėrtohen pallate 35 katėsh tek diga e Liqenit Artificial.

- Do tė hartojė njė Plan Bashkėkohor Rregullues pėr qytetin brenda vitit tė parė qeverisės.

Tramvaji
- Sipas Bashes qendra e ketij sistemi do te jete ne qendren e qytetit te Tiranes qe perkon me sheshin Skenderbej. Do te jete ne qender nje sistem tramvaj jo vetem si simbol i qytetit por si menyra eficiente per nje linje te dedikuar qe lehteson trafikun eshte ekologjike dhe ka kapacitete te medha transporti. Ne konceptin tone kjo infrastrukture e transportit publik jo vetem qe do te balancoje nevojat aktuale por do te pergatise edhe vizionin tone 10-vjecar per trafikun ne Tirane deklaroi Basha. “Tranvaji do tė jetė njė zgjidhje pėr arteriet kryesore. Brenda 12 muajve tė parė do tė nisin punimet pėr tramvajin Kinostudio-Kombinat. Duhet patjetėr qė shėrbimi urban nė periferi tė vazhdojė deri nė oraret qė vazhdon edhe nė qendėr tė qytetit”.

Kultura dhe jeta sociale
- Basha parashikon rritjen e buxhetit tė Bashkisė pėr artin dhe kulturėn. Duke pėrqafuar idenė e hedhur nga artistėt pėr ta shndėrruar Tiranėn nė njė Kryeqytet europian tė kulturės, Basha e ka vendosur si objektiv tė punės sė tij. Ashtu si pėr sportistėt, edhe pėr artistėt, Basha premtoi ngritjen e njė fondi ekselence nga Bashkia. “fondin e ekselencės do ta bėj realitet brenda vitit 2011”, tha Basha.

- Nė projektin e tij pėr artin dhe kulturėn, ndėr tė tjera, Lulzim Basha parashikon edhe rikthimin e hapėsirave qė u pėrkasin atyre. Kandidati pėr kryebashkiak, premtoi ndėrtimin e Filarmonisė sė Tiranės, Galerisė Bashkiake dhe Qendrės Multimediale, si edhe krijimin e hapėsirave pėr artistėt e rinj.

- Bashkia nėn drejtimin e Bashės do tė ndėrtojė nė ēdo njėsi Bashkiake tė paktėn njė qendėr rekreativo-sportive publike pėr tė gjitha moshat. Grupet nė nevojė do tė pėrfitojnė shumė shėrbime bashkiake, duke pėrfshirė transportin urban falas. Gjithashtu do tė lehtėsohen proēedurat e regjistrimit pėr kategoritė nė nevojė, proēes i cili krijon mundėsinė e pėrfitimit tė shėrbimeve publike nė fusha t ndryshme si arsim, shėndetėsi, strehim.

- Do tė bėhet shpallja dhe vlerėsimi si identitet lokal i qytetit i Klubit Sportiv “Tirana” te futbollit dhe mbėshtetja e fuqishme jo vetem financiare por edhe nė riorganizmin e strukturave drejtuese – menaxhuese.

- Bashkia do tė investojė nė ndėrtimin e njė qendre Multifunksionale Sportive Publike e cila do tė jetė moderne, dhe e hapur pėr tė gjithė qytetarėt e Tiranes. Gjithashtu Bashkia nėn drejtimin e Bashės do tė ndėrtojė nė cdo njesi Bashkiake tė pakten njė qendėr rekreativo-sportive publike pėr tė gjitha moshat.

Arsimi
- Lulzim Basha premton tė eliminojė mėsimin me dy turne dhe tė bėjė tė mundur qė fėmijėt e Tiranės tė shkollohen nė kushte tė mira, me klasa me mė pak se 30 nxėnės. Fėmijėt do tė kenė shkolla moderne, ku tė zhvillohet jeta sociale pėr ta. Tė rinjtė qė mėsojnė nė shkolla tė mesme dhe studentėt e Tiranės do tė pėrdorin lirisht internetin, jo vetėm brenda godinės shkollore por edhe nė ēdo hapėsirė tė qytetit. Studentėt e Tiranės do tė kenė njė Bibliotekė tė madhe universitare nė dispozicion tė tyre.

Mjedisi
- Qytetarėt do tė gėzojnė njė qytet tė pastėr, ku do tė grumbullohen e largohen mbetjet e hedhurinat nė tė gjitha zonat e qytetit, do tė vendosen kontenierė tė mėdhenj e tė vegjėl, do tė zbrazen dy herė nė ditė mbetjet nė tė gjitha zonat e Tiranės e do tė pastrohen rrugėt dhe sheshet me makineri moderne. Do tė ketė teknika tė grumbullimit tė diferencuar tė mbetjeve, me qellim rritjen e shkallės sė mundshme tė riciklimit. Shėrbimi i kryer nga operatorėt do tė monitorohet me rreptėsi duke pėrfshirė nė monitorim qytetarėt dhe bizneset krahas sensibilizimit dhe edukimit tė vazhdueshėm pėr “Njė Tiranė tė Pastėr”.

Kujdesi shendetėsor
- Lulzim Basha do te mundėsoje njė mjedis tė shėndetshėm, si dhe ngritjen e njė sistemi shėndetėsor modern, shumė pranė tė gjithė qytetarėve tė Tiranės. Basha do tė shpallė shume shpejt njė program tė plotė qė tė gjithė qytetarėt e Tiranės tė kenė qasje nė kujdesin shėndetėsor. Qytetarėt e Tiranės do tė mund tė pėrdorin shumė shpejt qendrat e kujdesit parėsor qė do tė shumėfishohen me angazhimin e Bashkisė, veēanėrisht ne zonat e qytetit ku ato mungojnė si; Don Bosko, Komuna e Parisit, Rruga Jordan Misja, Uzina Dinamo. Bashkia do tė angazhohet me investime te pėrbashkėta me Qeverinė pėr shndėrrimin e Spitalit aktual te Sanatoriumit ne njė spital modern vetėm pėr qytetaret e Tiranės dhe njėsive vendore fqinje.

Bibliografia
Faqja Zyrtare: http://www.lulzimbasha.al
Fatura miliardere e premtimeve elektorale 20 Prill 2011
Intervistė e kandidatit pėr kryebashkiak nė Tiranė, Lulzim Basha dhėnė pėr “Zėrin e Amerikės" 5 Maj 2011
Kandidati pėr kryebashkiak i kushton kohė tė veēantė grave dhe nėnave tė Tiranės 5 Maj 2011
Basha Projekti im per transportin publik me tramvaj ne kryeqytet 14 Prill 2011
Basha: Platformė pėr jetėn kulturore nė Tiranė 5 Maj 2011
Iniciativa pėr Tiranėn 3 Maj 2011
Basha per qarkullimin Tramvaj e nenkalim te 21 Dhjetori 19 Prill 2011

Basha, programi ambicioz i 100 diteve te para

1 - Ngritjen e strukturave tė posaēme pėr mbrojtjen e konsumatorit,
2 - nxitjen e investimeve, tė biznesit, tė punėsimit
3 - si dhe tė strukturave qė garantojnė konsultim tė vazhdueshem me qytetarėt dhe grupet e interesit.
4 - Nisjen e procesit tė pėrgatitjes dhe konsultimit tė planit urbanistik tė qytetit
5 - dhe ndėrhyrjet e para urbane.
6 - Zgjidhjen e ēėshtjes sė trafikut nė qendrėn e Tiranės.
7 - Adoptimin dhe zbatimin e masave pėr mundėsimin e hipotekimit tė banesave tė pahipotekuara.
8 - Hedhjen e bazave pėr njė sistem tė ri tė financave tė bashkisė, qe bazohet tek taksat dhe tarifat e reduktuara, shpenzime produktive dhe transparente.
9 - Eliminimin e 60 llojeve te taksave/tarifave
10 - si dhe pėrgatitjen e paketės fiskale dhe tė shpenzimeve pėr 2012 dhe
11 - ngritjen e sistemit informatik pėr pasqyrimin nė faqen zyrtare tė shpenzimeve tė bashkisė.
12 - Pėrgatitjet per emetimin e kartes se studentit, me tarifa zero dhe/ose te reduktuara lidhur me sherbimet bashkiake.
13 - Pergatitjen e platformės se decentralizimit te kompetencave dhe burimeve drejt njesive bashkiake dhe perfaqesive te komuniteteve te lagjeve.
14 - Dhe duke filluar nga e premtja tjetėr, unė do tė realizoj njė nga premtimet, pėr tė pėrcaktuar orare zyrtare tė takimit me qytetarėt,
15 - Bashkia Tiranės, jo mė pjesė e konfliktit politik, administrate shumengjyreshe

Me e zgjeruar: kliko ketu

Programi i 100 ditėve tė para

Kryetari i ri i Bashkisė sė Tiranės, Lulzim Basha premtoi dje nė fjalėn e tij se do tė nisė punėn pėr kryeqytetin menjėherė, ndėrsa prezantoi edhe programin pėr 100 ditėt e para nė kėtė detyrė. Nė kėtė program 100 ditor, kryetari i ri veēoi ngritjen e strukturave tė posaēme pėr mbrojtjen e konsumatorit, nxitjen e investimeve, tė biznesit, tė punėsimit, si dhe tė strukturave qė garantojnė konsultim tė vazhdueshėm me qytetarėt dhe grupet e interesit. Nisjen e procesit tė pėrgatitjes dhe konsultimit tė planit urbanistik tė qytetit dhe ndėrhyrjet e para urbane. Zgjidhjen e ēėshtjes sė trafikut nė qendrėn e Tiranės. Adoptimin dhe zbatimin e masave pėr mundėsimin e hipotekimit tė banesave tė pahipotekuara. Hedhjen e bazave pėr njė sistem tė ri tė financave tė Bashkisė, qė bazohet tek taksat dhe tarifat e reduktuara, shpenzimet produktive dhe transparente. Eliminimin e 60 llojeve tė taksave/tarifave, si dhe pėrgatitjen e paketės fiskale dhe tė shpenzimeve pėr 2012 dhe ngritjen e sistemit informatik pėr pasqyrimin nė faqen zyrtare tė shpenzimeve tė Bashkisė. Pėrgatitjet pėr emetimin e kartės sė studentit, me tarifa zero dhe/ose tė reduktuara lidhur me shėrbimet bashkiake. Si dhe pėrgatitjen e platformės sė decentralizimit tė kompetencave dhe burimeve drejt njėsive bashkiake dhe pėrfaqėsive tė komuniteteve tė lagjeve.

Strukturat pėr mbrojtjen e konsumatorit
Puna e parė e Bashės si kryetar Bashkie, sikundėr ėshtė premtuar gjatė fushatės elektorale do tė jetė ngritja e strukturave tė posaēme pėr mbrojtjen e konsumatorit, nxitja e investimeve, tė biznesit, tė punėsimit, si dhe tė strukturave qė garantojnė konsultim tė vazhdueshėm me qytetarėt dhe grupet e interesit.

Plani urbanistik
Nisja e procesit tė pėrgatitjes dhe konsultimit tė planit urbanistik tė qytetit dhe ndėrhyrjet e para urbane ėshtė njė tjetėr pikė e planit nė 100 ditėt e para tė punės sė kreut tė ri tė Bashkisė. Basha gjatė fushatės ka premtuar se do tė hartojė njė plan bashkėkohor rregullues pėr qytetin brenda vitit tė parė qeverisės, pa ngrirė zhvillimin, siē ka bėrė Bashkia nė 3 vitet e fundit. Plani i ri synon: Njė strategji pėr tė rigjallėruar sektorin ndėrtimor dhe duke e vėnė atė nė shinat e standardeve dhe cilėsisė sė shėrbimit pėr qytetarėt. Ajo synon gjithashtu njė strategji pėr tė pasur njė ekonomi dhe investime tė larmishme nė Tiranė, duke tėrhequr investime jo vetėm pėr banim, por edhe pėr hoteleri, universitete e shkolla, qendra tregtare, kinema, qendra kulturore dhe park teknologjik. Njė formulė tė suksesshme pėr njė menaxhim tė drejtė tė pronės, Tirana nuk duhet tė njihet mė si oferta spekulative e sektorit tė ndėrtimit, por si vendi i shanseve tė barabarta nė investim. Njė strategji reale rajonale nė konsultė dhe nė koordinim me autoritetet lokale pėrreth Tiranės, si dhe nė pėrputhje me politikat qeverisėse. Njė plan tė qartė se si tė ndėrhyhet nė ēdo lagje banimi pėr njė planifikim real dhe rritje tė cilėsisė sė jetesės nė blloqe banimi. Ky plan do tė realizohet pėrmes njė marrėveshjeje transparente me universitetet qė kanė ekspertizė nė kėtė fushė. Procesi i planifikimit do tė jetė i hapur, transparent dhe gjithpėrfshirės.

Qeverisje lokale transparente, linjė telefonike antikorrupsion
Nė Bashkinė e Tiranės do tė vendoset njė linjė telefonike antikorrupsion, si masė nė luftėn kundėr korrupsionit, si dhe do tė bėhen transparente dhe do tė shpallen nė faqen zyrtare nė internet. Lulzim Basha do tė implementojė njė qeverisje lokale demokratike, vizionare, tė programuar, transparente e tė ndershme. Pėr Lulzim Bashėn, qytetarėt janė nė qendėr tė gjithēkaje dhe pjesė e vendimmarrjes pėr tė sotmen dhe tė ardhmen e qytetit tė tyre. Pėr kėtė qėllim, Bashkia do tė konsultohet vazhdimisht me qytetarėt e Tiranės me referendumet lokale, diskutimet dhe takimet publike pa dallime partiake, shoqėrore e territoriale, si dhe duke siguruar njė bashkėpunim dhe mirėkuptim mes kryetarit/administratės dhe Kėshillit tė Bashkisė. Ēdo tė premte, Bashkia do tė presė ēdo qytetar qė do tė ndajė hallet e problemet me kryetarin e Bashkisė sė tij drejtpėrsėdrejti. Bashkia do tė ngrejė qendrat e informimit nė tė gjitha njėsitė bashkiake dhe nė Bashkinė e Tiranės, pėrmes njė sistemi monitorimi elektronik online. Nė kėto qendra mund tė raportohet elektronikisht e kėshtu do tė matet produkti dhe rezultatet, pėrfshirė vlerėsimin e kėnaqėsisė sė qytetarėve dhe bizneseve pėr kėto shėrbime. Bashkia do tė shpėrndajė kompetencat pėr tė fuqizuar rolin e minibashkive dhe rolin e banorėve tė blloqeve e tė pallateve. Administrimi i infrastrukturės dytėsore dhe shėrbimeve publike tė drejtpėrdrejta pėr qytetarėt e bizneset, do t'iu kalohen nė kompetencė njėsive bashkiake, tė cilat do tė gėzojnė edhe kompetencat e caktimit dhe mbledhjes sė tė ardhurave e tė administrimit tė fondeve, pėrfshirė njė fond tė veēantė pėr ndėrhyrje tė shpejta mirėmbajtjeje dhe rehabilitimi. Qytetarėt do tė kenė lehtėsi pėr marrjen e lejeve, licencave, strehimit, regjistrimit e shėrbime tė tjera, me qėllim rritjen e shpejtėsisė, transparencės dhe eficencės sė proceseve dhe shėrbimeve administrative.

Zgjidhjen e ēėshtjes sė trafikut nė qendrėn e Tiranės
Bashkia do tė ndėrtojė Unazėn e Madhe dhe duke e bėrė mė tė shpejtė dhe mė komod transportin publik. Paralelisht me Unazėn e Madhe do tė nisė puna pėr tė gjithė sistemin kapilar tė rrugėve, rrugėt kryesore, rrugėt sekondare, vendparkimet, rrjetin kėmbėsor apo tė biēikletave, por edhe rrjetin e transportit publik tė Tiranės. Qytetarėt do tė ecin nė rrugė e trotuare mė cilėsore tė rehabilituar me anė tė angazhimit tė Bashkisė, do tė ēlirohen trotuaret nga zėniet abuzive. Njėkohėsisht do tė pėrmirėsohen drejtimet e qarkullimit tė mjeteve dhe do tė eliminohen tė gjitha pikat, ku sot krijohen bllokime tė trafikut, pėrmes njė menaxhimi tė zhdėrvjelltė, mbėshtetur edhe nė sistemet moderne tė monitorimit me kamera. Qytetarėt e Tiranės do tė shpėtojnė nga problemi i transportit, sepse nė programin e saj tė plotė e afatgjatė, Bashkia do t'i japė zgjidhje tėrėsore problemit tė transportit pėrmes investimeve masive nė hapjen e akseve tė reja rrugore tė qytetit e tė pikave hyrėse e dalėse tė tij, si dhe lidhjen e lehtė e funksionale tė akseve rrugore parėsore me ato dytėsore, pėrdorimin e mbikalimeve e nėnkalimeve, si dhe tė parkimeve nėntokėsore, ngritjen e njė sistemi qarkullimi e tė menaxhimit tė trafikut tė monitoruar online dhe tė njė sistemi modern tė sinjalistikės. Ndėrtimi i Unazės sė Madhe dhe i sistemit tė ri tė tramvajit janė veprat mė madhore qė Basha ėshtė i vendosur t'i pėrfundojė brenda kėtij mandati. Rrjeti rrugor i brendshėm nė zona tė ndryshme tė qytetit do tė rehabilitohet e mirėmbahet, duke u dhėnė rėndėsi trotuareve, korsive pėr transportin urban dhe biēikletave krahas pėrshtatjes sė tij pėr nevojat e individėve me aftėsi tė kufizuara. Qytetarėt do tė kenė mundėsinė e lėvizjes komode me anė tė linjave moderne tė transportit urban dhe fėmijėt, tė moshuarit dhe shtresat nė nevojė do tė udhėtojnė falas.

Hipotekat brenda vitit
Brenda 100 ditėve tė para, Bashkia e Tiranės do tė nisė zgjidhjen e problemit tė pallateve qė janė tė pahipotekuara. Nėn kujdesin e Bashės, Bashkia do tė liberalizojė procedurat qė duhet tė pėrmbushin firmat e ndėrtimit pėr tė pajisur qytetarėt me hipoteka. Bashkia me njė sistem tė shpejtė, nė njė kohė fare tė shkurtėr, do tė shqyrtojė tė gjitha rastet e pallateve tė pahipotekuara. Bashkia do tė zhbllokojė tė gjitha rastet qė nuk kanė asnjė problem ligjor, apo gjyqėsor, pėr tė marrė hipotekat. Do tė rishikohen me shpejtėsi tė gjitha lejet e ndėrtimit. Do tė mėnjanohet menjėherė problemi i atyre qė nuk kanė devijuar nga projekti. Do tė jepet leje ndėrtimi e kushtėzuar pėr ato pjesė qė nuk janė nė pėrputhje me projektin. Nga pėrllogaritjet e para 800 milionė euro ėshtė vlera e shtėpive qė kanė nė pronėsi qytetarėt, shumė qė ėshtė e ngrirė pėr mungesė tė hipotekave. Kėto para mund tė pėrdoren pėr njė kredi, pėr njė investim. Janė 800 milionė euro qė futen nė qarkullim. Tirana nuk e ka kėtė luks, qė tė mos i fusė nė qarkullim kėto para. Kjo i shėrben punėsimit, qė ėshtė problemi kryesor qė ka qyteti.

Paketa fiskale
Hedhjen e bazave pėr njė sistem tė ri tė financave tė Bashkisė, qė bazohet tek taksat dhe tarifat e reduktuara, shpenzimet produktive dhe transparente ėshtė njė tjetėr pikė e pasqyruar nė planin 100 ditor tė kryetarit tė ri tė Bashkisė sė Tiranės. Qytetarėt do tė pėrfitojnė reduktimin e taksave e tarifave nė mė pak se 20 tė tilla, ndėrsa do tė ulet me 2-5 herė niveli i pjesės mė tė madhe tė taksave e tarifave. Nga ana tjetėr, do tė forcohet disiplina fiskale vendore dhe do tė zgjerohet baza e taksapaguesve, si dhe do tė shmangen abuzimet dhe diferencimet e padrejta. Duke i kthyer frymėn e bashkėpunimit reformės sė decentralizimit, do tė thellohet decentralizimi fiskal dhe do tė realizohet edhe ndarja e tatimeve nė mėnyrė qė kontributet fiskale tė qytetarėve tė Tiranės tė mbeten nė shėrbim tė buxhetit tė qytetit tė tyre. Qytetarėt do tė gėzojnė rigjallėrimin ekonomik tė qytetit, rritjen e investimeve shqiptare dhe tė huaja, si dhe tė punėsimit e vetėpunėsimit. Rezultati i kėtyre politikave parashikohet tė sjellė njė rritje me tė paktėn 2,5 herė tė ardhurat e Bashkisė, ndėrsa kjo politikė fiskale do tė ketė njė efekt mjaft pozitiv nė uljen e barrės fiskale mbi bizneset dhe nė gjallėrimin e bizneseve dhe shtimin e punėsimit. Shpenzimet e Bashkisė do tė orientohen nė kryerjen e investimeve tė programuara nė infrastrukturė dhe shėrbime prioritare. Pesha e tyre do tė kalojė nivelin e 40% tė buxhetit, ndėrsa do tė ulen ndjeshėm pesha e shpenzimeve pėr paga dhe ato administrative.

Eliminimi i 60 taksave
Pikė tjetėr nė programin qė lanēoi kryetari i ri i Bashkisė ėshtė eliminimi i 60 llojeve tė taksave/tarifave, si dhe pėrgatitjen e paketės fiskale dhe tė shpenzimeve. Lulzim Basha u premtoi qytetarėve tė Tiranės shkurtimin e 60 taksave dhe uljen 2-5 herė tė atyre qė mbeten. Kjo do tė krijojė bazė mė tė gjerė taksapaguesish dhe do tė rrisė tė ardhurat, tė cilat do tė shpenzohen pėr investime publike nė infrastrukturė dhe pėr shėrbimet mė tė rėndėsishme tė qytetit.

Shpenzimet e Bashkisė, transparente
Lulzim Basha premtoi gjatė fushatės elektorale njė qeverisje lokale demokratike, vizionare, tė programuar, transparente e tė ndershme. Pėr Lulzim Bashėn, qytetarėt janė nė qendėr tė gjithēkaje dhe pjesė e vendimmarrjes pėr tė sotmen dhe tė ardhmen e qytetit tė tyre. Kjo pikė ėshtė pėrfshirė nė planin 100 ditor tė kryetarit tė ri. Pėr kėtė qėllim, Bashkia do tė konsultohet vazhdimisht me qytetarėt e Tiranės me referendumet lokale, diskutimet dhe takimet publike pa dallime partiake, shoqėrore e territoriale, si dhe duke siguruar njė bashkėpunim dhe mirėkuptim mes kryetarit/administratės dhe Kėshillit tė Bashkisė. Ēdo tė premte, Bashkia do tė presė ēdo qytetar qė do tė ndajė hallet e problemet me kryetarin e Bashkisė sė tij drejtpėrsėdrejti. Bashkia do tė ngrejė qendrat e informimit nė tė gjitha njėsitė bashkiake dhe nė Bashkinė e Tiranės pėrmes njė sistemi monitorimi elektronik online. Nė kėto qendra mund tė raportohet elektronikisht e kėshtu do tė matet produkti dhe rezultatet, pėrfshirė vlerėsimin e kėnaqėsisė sė qytetarėve dhe bizneseve pėr kėto shėrbime. Qytetarėt do tė mund tė ndjekin nga afėr politikat fiskale dhe buxhetin, qė do tė jenė proceset mė tė hapura, mė transparente e mė pėrfshirėse nė formulim, zbatim dhe vlerėsim.

Karta e studentit
Studentėt dhe mirarsimimi i tyre do tė jetė nė vėmendjen e programit pėr 100 ditėt e para tė Lulzim Bashės. Nė kėtė program ai premton pėrgatitjet pėr emetimin e kartės sė studentit, me tarifa zero dhe/ose tė reduktuara lidhur me shėrbimet bashkiake. Bashkia do tė bėjė tė mundur qė jo vetėm nxėnėsit, tė rinjtė, studentėt, por ēdo qytetar i Tiranės tė mund tė hyjė lirisht, falas nė internet Wireless nė ēdo hapėsirė tė qytetit. Studentėt do tė kenė mundėsi tė shfrytėzojnė tė gjitha burimet e dijes dhe informacionit nė Bibliotekėn Universitare tė Tiranės, qė do tė ngrihet mbi njė sistem modern. Bashkia do tė bashkėpunojė fort me botėn universitare, do tė aplikojė shpejt kartėn studentore bashkiake. 100 bursa pėr studentėt ekselentė dhe 500 bursa pėr studentėt nė nevojė tė Tiranės, do tė jenė pjesė e pandarė e buxhetit bashkiak. Nxėnėsit dhe studentėt e Tiranės sot mėsojnė nė shkolla ku mėsimi zhvillohet me dy turne, ku kushtet nė klasa janė nga mė tė kėqijat dhe ku nė shumė zona mungojnė godinat shkollore.

Decentralizimi
Pėrgatitjen e platformės sė decentralizimit tė kompetencave dhe burimeve drejt njėsive bashkiake dhe pėrfaqėsive tė komuniteteve tė lagjeve. Bashkia do tė shpėrndajė kompetencat pėr tė fuqizuar rolin e minibashkive dhe rolin e banorėve tė blloqeve e tė pallateve. Administrimi i infrastrukturės dytėsore dhe shėrbimeve publike tė drejtpėrdrejta pėr qytetarėt e bizneset, do t'iu kalohen nė kompetencė njėsive bashkiake, tė cilat do tė gėzojnė edhe kompetencat e caktimit dhe mbledhjes sė tė ardhurave e tė administrimit tė fondeve, pėrfshirė njė fond tė veēantė pėr ndėrhyrje tė shpejta mirėmbajtjeje dhe rehabilitimi. Qytetarėt do tė kenė lehtėsi pėr marrjen e lejeve, licencave, strehimit, regjistrimit e shėrbime tė tjera, me qėllim rritjen e shpejtėsisė, transparencės dhe eficencės sė proceseve dhe shėrbimeve administrative.


Berat

Platform elektorale e Fadil Nasufit

Infrastruktura dhe urbanizimi
- Beratit te mundesojme realizimin e projekteve rajonale e kombetare per ndertimin e Korridorit te Boshtit te Jugut per rrugen Berat-Lushnje Berat-Fier per ndertimin e Unazes se qytetit per ndertimin e Bulevardit Kryesor dhe te Sheshit Qendror te qytetit si dhe per ta kthyer Beratin ne nje kantier investimesh ne gjithe territorin administrativ ne qender e ne periferi ne te 15 lagjet dhe ne cdo bllok banimi.

- Financimi per rikonstruksionin e sheshit para stadiumit Tomorri se bashku me Bulevardin e Lagjes 30 Vjetori.

- Rikonfigurimi i bulevardit “Republika”, te sheshit qendror te qytetit ,axhensise si edhe trajtimin e rrjetit rrugor dhe infrastruktures nentokesore ne shėtitoren Osumi si dhe te rruges Antipatrea (nga sheshi i axhensise deri tek merkatoja e qytetit).

- Rikompozimi nga pikėpamja arkitektonike duke trajtuar veshjen me pllaka guri te shėtitores ka per qellim krijimin e nje segmenti pedonal ku nderthuren hapėsirat e gjelberta te lulishtes qendrore te qytetit me bulevardin.

- Kjo ndėrhyrje mjafte ambicioze ka ne qender te vet qytetarin,hapėsirat publike,sheshin qendror te qytetit si dhe krijimin e pikave rekreative pergjate bulevardit duke konceptuar ne nje plan te rafshet gjithe pjeset e trotuareve aktuale pergjate tij. Aksi i bulevardit ka si sfond pamjen kryesore te Mangalemit duke nxjerre me ne pah pamjen e mrekullueshme qe propozon ky ansambel arkitektonik me vlera unikale.

- Pėr tė lehtėsuar lėvizjen nė qendėr tė qytetit, nė prioritet tona janė ndėrtimi i unazės, si dhe ndėrtimi i dy terminaleve nė hyrje dhe nė dalje te qytetit.

- Spostim i tubacionit te ujit te pijeshem ne arrezat “Burdullias”. Sistemim i hapėsires urbane pran ish stadiumit te vjeter – ALUIZNI. Rikonstruksion i murit rrethues ne varrezat “Suelas”. Investime per shėrbimin publik te Gjelberimit: Blerje motokorrese, Ndertim elementesh arkitektonik ne lagjen “Ēlirim”. Rikonstruksion trotuari ( perballe Drejtoria e parkut-Albtelekom-Kisha). Sistemim i hapesires urbane ne lagjen”Ēlirim “ prane shkolles “MAV”Pjesor. Ndertim lulishte ne lagjen “Barrikade”.

- Shtresėn asfaltike tė rrugės Antipatrea nė segmentet Axhensi – Merkato dhe Gjykata e rrethit – Spitali rajonal duke asfaltuar rreth 11 340 m2 asfalt. Rikonstruksion i trotuarėve me pllaka guri tė qendrės nga sheshi perballė Drejtorisė sė Parkut – Albtelekomit me sipėrfaqe rreth 500 m2. Sistemim i hapėsirave urbane pranė stadiumit tė vjetėr duke rikonstruktuar rrethimin e fushes,duke shtruar me asfalt pjesen lindore tė saj per njė sipėrfaqe rreth520 m2 asfalt dhe 260 m2 pllaka trotuari,duke parashikuar ndriēimin nė njėrin krah tė rrugės. Rikonstruksioni i trotuarėve nė krahun e djathtė tė rrugės nga Gjykata – Pėrballė Karburatit “ Merko”.

Mjedisi
- Prioritet per 4- vjecarin e ardhshem eshte krijimi dhe financimi i nje lantfildi te ri per mbetjet urbane.

Turizmi
- Turizimi konsiderohet njė nga shtyllat kryesore tė zhvillimit tė Beratit. Per kete do te ndihmoje Plani yne Strategjik pėr Zhvillimin Social dhe Ekonomik 2010-2020.

- Restaurimi i shtepive historike ne zonat e vjetra do t’u jape mundesine qytetareve te zhvillojne ‘’turizmin familjar’’.

Bibliografia
Bashkia Berat - Faqja Zyrtare: http://www.bashkia-berat.net/
Rreth Beratit


Durres

Platforma elektorale e Dakos

Infrastruktura
- Nė fushėn e infrastrukturės Dako ka premtuar ripėrtėritjen e rrugėve brėnda Bashkisė, program pėr mirėmbajtjen e rrugėve kryesore tė qytetit, zhvillimi i njė sistemi intermodal transporti, pėrmirėsim tė transportit egzistues dhe fillimi strukturave tė reja, pėrmirėsim i akseve dhe shėtitoreve, realizim i akseve nė zonėn Industriale, nė zonėn e Spitallės dhe Porto Romanos do tė ndėrtohen tė gjithė rrugėt sekondare dhe terciare, do tė ndėrtohen 19 rrugė tė reja pėr zonėn e Durrėsit tė Ri ( ish Kėneta), do tė mbarojė ndėrtimi i rrugės sė re “ ish - Dogana e tokės Shkozet – Frigoriferi ”, do tė realizohet mbyllja e kanalit tė ujrave te larta nė plazh dhe kthimi i kėtij kanali nė njė rrugė, do tė pėrfundojė ndėrtimi i rrugės“ Mars 91” paralel me murin e Portit dhe do tė vijojė faza e dytė dhe e tretė e projektit tė zemrės tė qytetit me “Rivitalizimin e Sheshit Liria”.

Zhvillimi lokal ekonomik
- Bashkia Durres gjatė viteve 2007-2011, do tė vazhdojė projektin “Tė Bėsh Biznes ”, tė fitojė tė drejtėn e zbatimit tė nismės tė “ qytete tė zgjuara ” me Projektin “ igovernment ”qė konsiston nė ndėrtimin dhe menaxhimin e sistemit tė kontabilitetit nė krijimin e njė sistemi tė menaxhimit tė taksave vendore dhe pėrmirėsimin e njė shėrbimi nga kėndvėshtrimi qytetar njė “ One –Stop- Shop “ tė njė teknollogjie tė lartė duke pėrdorur kanale tė reja komunikimi pėr qytetarėt dhe bizneset.

- Sipas Dakos do tė ketė mbėshtetje dhe vendosje tė parkut industrial me infrastrukturėn dhe shėrbimet e duhura te cilat te kene te bejne me industrine e lehte dhe fason dhe jo me industri te cilat cenojne progresin turistik te qytetit, do tė ketė platformė pėr Integrimin e Qytetit me Portin, Marina do tė jetė promotor i zhvillimit lokal, zhvillim i Zonės sė Shkozetit, mbeshtetje Ndėrrmarjeve te Vogla e te Mesme, hapėsria tė reja tregtare dhe integrim i zonės industriale me atė urbane.

Turizmi
- Rikualifikim i Plazhit tė Currilave (nga Brryli deri nė Currila) ku do tė pėrfitohen 126 mijė m2 plazhe publike. Rivitalizim i trajektores turistike tė qytetit. Dako ka nėnvizuar nė fjalėn e tij se Durresi ka hyrė tashmė nė destinacionet turistike tė Europės, me promovimin e Turizmit nė Panairet mė tė rėndėsishme Ndėrkombėtare . Sipas tij, qyteti i jetės se mire dhe jeteses prane detit konsolidohet me zbatimin e projektit “ Vija e kalter ” me zhvillimin e njė turizmi tė qėndrueshėm nga krijimi i njė infrastrukture moderne te portit Turistik – Shėtitoria Taulantia - Zona Brryl– Currila deri tek zhvillimi i turizmit elitar nė Kallm. Durrėsi, porta e Ballkanit dhe Korridorit tė Tetė , i mungon njė Port Turistik. Porti Turistik, porti i Jahteve dhe “Vija e kaltėr“ e qytetit do tė nxirrnin mė nė pah vitalitetin dhe identitetin e durrsakėve duke i kthyer tiparin detar tė munguar kaq vite“.

Kultura
- Strategjia nė 4 vitet e ardhshme pėr ruajtjen, promovimin dhe integrimin e trashegimise kulturore te qytetit te Durresit pėrfshin: Promovimin e njė programi tė kujdesshėm pėr mbrotjen nė zonėn arkeologjike nė Porto Romano. Promomovim i njė restaurimi ripėrtėritės tė amfiteatrit roman dhe zonave tė tjera tė rėndėsishme romake. Zbatimi i ruajtjes tė kritereve urbane qė aplikohet nė Qendrėn Historike nga Plani i Ruajtjes dhe propozon tė nxis pronarėt pėr rehabilitimin e shtėpive nė zonėn nė fjalė duke kontribuar kėshtu rigjallėrimin e saj dhe perdorimin e Amfiteatrit Romak si dhe gjurmėve tė tjera romake nėpėrmjet aktiviteteve sociale dhe kulturore. Promovim i njė programi aktivitetesh pėr rinovimin e murit tė lashtė bizantin integruar me qytetin e vjetėr. Promovim i nje programi dedikuar riperteritjes se trashegimise arkitekturore te viteve 900 (italiane dhe austriake ) ne bashkepunim me Akademine e Shkencave. Organizim i nje konference vjetore ne Durres mbi ceshtjet arkeologjike kulturore ne qytetet e tranzicionit ne zonene e Ballkanit, Adriatikut (forum i qyteteve te Adriatikut dhe Jonit).

- Promovim i kooperimit ne fushen e arkeologjise, e hapur ndaj pjesemarresve nga Mesdheu dhe Universitetet Nderkombetare (seminare Kurse). Promovim i nje seminari nderkombetar dedikuar projekteve urbane ne lidhje me integrimin e perpjekjeve per reabilitimin dhe kualifikimin e zonave arkeologjike. Do tė rivitalizohet Muzeu i Dėshmorve dhe i zonės pėrreth.

Kujdesi social
- Do tė ndėrtohen 217 apartamente tė reja pėr tė pastrehėt. Zvoglimi i nivelit tė varfėrisė me: Rritje tė numrit te familjeve pėr tu pėrkrahur ne skemen e ndihmes ekonomike deri ne 200 familje. Reduktimi i numėrit tė tė pastrehėve: Strehimi i 343 familjeve ne nevoje, ne banesat sociale, te perfunduara me investime te Bashkise.

- Sa i pėrket personave me aftesi tė kufizuar do tė krijohet sherbimi nė familje me 40 asistente, pėr njė mbėshtetje tė mjaftueshme psiko-sociale; ngritja e 1 qendre ditore multifunksionale per rehabilitimin; pershtatshmeri te tė gjithe ambjenteve dhe ndertesave publike per tu sigururar personave me aftėsi tė kufizuar nje jetese te pavarur, si dhe transport falas.

- Lidhur me komunitetin rom parashikohet ngritja e 1 qendre komunitare qe do te ofroje sherbime psiko-sociale per kete komunitet, ne ambjentet e “Shtepise se Foshnjes” Shkozet, me kapacitet 50 perfitues, nxitjen dhe zhvillimin e bizneseve familjare, nepermjet lehtesirave ekonomike dhe sociale; rritjen e numrit te punesuarve ne programet e punes komunitare 50 te punesuar ēdo vit dhe zė i vecante ne buxhetin e bashkise per rregjistrimin dhe pajisjen me karta identiteti, te te gjithe anetareve te komunitetit Rom, si dhe ruajtja e vlerave dhe identitetit etnik te ketij komuniteti duke i perfshire ata ne festivale, panaire dhe evente sportive.

Arsimi dhe rinia
- “Ne Vizionin tone 2011 -2015 do tė vazhdojmė tė rikonstruktojmė dhe ndėrtojmė institucionet arsimore. Do te ndertohen 2 shkolla te reja te ciklit 9 – vjecar ne qytet. Ndėrtimi i 3 cerdheve dhe 3 kopeshteve me ushqim, ne Plazh, Durresine e Ri (ish- Kenetes) dhe Spitalles . Ndėrtimi i njė shkolle tė mesme nė Durresine e Ri (ish –kėnetė). Ndėrtimi i dy shkollave tė reja nė qytet , Marie Kaculini dhe Jusuf Puka”, ka nėnvizuar Dako. Sipas tij, Universiteti i Durrėsit “ Aleksandėr Moisiu ” do tė konsiderohet njė partner i rėndėsishėm nė zhvillimin e qytetit .

- “Pėr t’ju shėrbyer tė gjithėve , kemi gati projektin “Biblioteka e re e qytetit”. Ajo do tė funksionojė si njė qendėr multifunksionale, me kinema, bibliotekė dhe qėndra tė formimit profesional.

- Do tė ngremė “excellency found “ ( fondin e ekselencės ) pėr studentėt me rezultate tė larta duke mbėshtetur tė rinjtė “ e shkėlqyer “ nė studime . Do tė vazhdojmė tė rimburosojmė transportin publik tė nxėnėsve tė shkollave dhe studentėve “ ka nėnvizuar Dako.

- Do tė ndėrtohet Kompleksi Sportiv i Pishinave.

Mjedisi
- Lidhur me mjedisin Dako premtoi lehtėsimi i efekteve urbane dhe mjedisore, projekt pėr monitorimin e ndotjes sė ajrit dhe mjedisit; mbrojtje tė peisazheve; gjelberim i kopshteve dhe qėndrave tė edukimit tė ndėrtesave Publike; Ripėrtėritjen e mjedisit nė Porto Romano; Promovim i programit pėr lehtėsimin e efekteve qė rjedhin nga parku industrial dhe energjitik.

- Do tė fillojė mbledhja e diferencuar e mbeturinave nė qytet.

- Do tė mbillen 6.000 pemė.

Bibliografia
Vangjush Dako "Kontrata ime me qytetarėt e Durrėsit" 2011- 2015 30 Prill 2011
Kreu i Bashkisė sė Durrėsit shpalos programin elektoral 28 Prill 2011
Vangjush Dako prezanton projektet per Durresin 13 Prill 2011
Dako: Platforma ime per Durresin 28 Prill 2011


Shkoder

Platforma elektorale e Lorenc Luka

Zhvillimi ekonomik
- Synimet kryesore tė programit tė ri katėr vjeēar nė fushėn e zhvillimit ekonomik janė: shtimi i 5000 vendeve tė reja punė, shtimi i numrit tė bizneseve me 1000 njėsi, rritja e investimeve private vendase dhe tė huaja, mbėshtetja e bizneseve tė reja tė hapura nga tė rinjtė, rritja e konkurrueshmėrisė dhe shkėmbimeve rajonale eknomike, fuqizimi i partneritetit mes bashkisė dhe biznesit, fuqizimi dhe promovimi i veprimtarive artizanale.

- Zhvillimi i Parkut Industrial tė qytetit mbetet njė prioritet i Bashkisė Shkodėr pėr zhvillimin e biznesit, pėrcaktuar edhe nė Planin Territorial Vendor tė miratuar nė vitin 2010.

- Kėto programe po mbėshteten kryesisht nga pjesėmarrja e Bashkisė Shkodėr nė mekanizmat financiarė tė BE, konkretisht IPA Mal i Zi, IPA- Adriatik, dhe programeve tė vendeve tė Komunitetit Europian pėr Shqipėrinė. Prioritet janė programe si: Programi “SEENET 2“, nje rrjet translokal pėr bashkėpunimin mes Italisė dhe Europės Juglindore”; Programi i integruar rajonal i bashkėpunimit ekonomik dhe social i koordinuar nga Rajoni i Pulias nė bashkėpunim me 14 rajone tė tjera italiane, financuar nga qeveria italiane; Projekti “Adriamuze”.

Shėrbimet dhe infrastruktura publike
- Synimet tona nė katėr vitet e ardhshme do tė jenė: lidhja e sistemit rrugor urban tė qytetit tė Shkodrės me rrjetin kombėtar dhe rajonal tė rrugėve sipas standardeve bashkėkohore; perfundimi i Rehabilitimit nė tė gjitha rrugėt dhe trotuaret sipas standarteve, duke u shoqėruar me zgjidhjen e infrastruktures nentokesore (kanalizime ujra te bardha e te zeza, linja elektrike, telefonike, kabllo interneti); zgjerimi i rrjetit rrugor urban te qytetit.

- Gjate vitit 2011 do te permiresohen dhe rikonstruktohen 8 rrugė: rikonstruksion i rrugės Zooteknike-Shtepia e Bujqve; rikonstruksion i rrugės Fahri Ramadani; rikonstruksion i rrugės Musa Luli, rikonstruksion i rrugės Besėlidhja, rikonstruksion i rrugės Bulevardi Zogu I-rė dhe ndėrtimi KUB, rikonstruksion i rrugės Qemal Draēini dhe ndėrtimi KUB, rikonstruksion i rrugės Martin Camaj dhe ndėrtimi KUB, rikonstruksion i rrugės Europa dhe ndėrtimi KUB.

- Prioritetet pėr investime nė sistemin e furnizimit me ujė te pishėm do tė jenė : ndėrtim i Rezervuarit tė ri prej 1000 m3 nė Dobraē, rehabilitimi i rrjetit shpėrndarės ekzistues tė furnizimit me ujė, instalimi i matėsve te ujit tė pijshėm ne banesa e biznese.

- Synojmė qė brenda 2012 tė realizojmė perfundimin 100% te ndriēimit nė tė gjitha rrugėt e mbetura dytėsore e tretėsore, shtimi i rrugėve me ndriēues dekorativ cilėsor nė pėrshtatje me karakteristikat arkitekturore edhe historike tė rrugėve. Realizimin brėnda 2011 tė ndriēmit dekorativ tė rrugėve Oso Kuka dhe Daniel Matlia, zbatimi i planit tė menaxhimit pėr kursimin e energjisė pėr ndricimin publik.

- Zgjerimin e shėrbimit tė transportit publik me pėrfundimin e unazės sė qytetit, pėrmirėsimi i cilėsisė sė shėrbimit duke pėrfshirė mjete tė reja tė transportit publik si dhe ndėrtimin e vendqėndrimeve tė reja, me sinjalistikė informuese, futjen e operatorėve privatė nė ofrimin e shėrbimit, integrimin e perdorimit tė tokes me menaxhimin e mobilitetit urban, auditimin e hartimit tė Planit tė veprimit mbi politikat e perdorimit tė Bicikletave, pėrgatitja e projekteve tė zbatimit pėr nyjet e tjera tė rendesishme tė trafikut, qė synojnė tė largojnė nga qendrat trafikun e renduar dhe atė tranzit.

- Realizimi i projektit pėr kurorėn e gjelbėrt tė qytetit, qė shtrihet nė zonėn e kodrave tė Tepes dhe Taraboshit, duke mbjellė rreth 40,000 fidanė, ndėrtimi i 6 lulishteve tė reja nė blloqe banimi, vetėm nė vitin 2011, shtimi dhe rehabilitimi tė lulishteve nė qytetet dhe mirėmbajtja cilėsore e tyre, shtimi dhe rehabilitimi i gjelbėrimit rrugor.

Mbrojtja e shėndetit
- Shtimi i pikave tė mbledhjes sė diferencuar tė mbeturinave, grumbullimi i mbetjeve nėpėr familje nė ditet dhe orėt e caktuara nė zonat me rrugė tė ngushta, ku ėshtė e veshtire vendosja e kazanėve, fillimi i depozitimit, brenda viti 2011, tė mbetjeve urbane tė qytetit nė vend-depozitimin e ri nė Bushat, ndėr tė parėt tė kėtij lloji nė Shqipėri, qė permbush standartet e Komunitetit Europian, bonifikimi, mbyllja dhe rehabilitimi mjedisor sipas standarteve i fushės ekzistuese tė depozitimit tė mbetjeve urbane pranė urės sė Kirit.

- Ndėrtimi i impjantit tė ri tė perpunimit tė ujrave tė perdorura, qė do tė kėtė ndikim pozitiv nė mbrojtjen e shėndetit tė banorėve dhe tė florės, faunės sė Liqenit tė Shkodrės dhe lumenjve; pėrfundimi brenda vitit 2012 i projektit pėr grumbullimin dhe largimin e ujrave tė pėrdorura tė zones turistike Shiroke; shkėputja e lidhjeve tė K.U.B nga Sistemi i K.U.Z; rehabilitimi dhe ndertimi i linjave tė reja tė K.U.Z; zgjerimi i rrjetit tė ujrave tė pėrdorura nė Zonėn Industriale; ndėrtimi i kolektoreve tė ujrave tė pėrdorura nė Dobrac; ndėrtim K.U.Z. dhe Impiantet e Trajtimit tė Ujrave tė zeza Shirokė; rehabilitimi i stacionit tė pompave tė ujrave tė pėrdorura; vetėm gjatė vitit tė parė tė mandatit do tė ndėrtohet kolektori kryesor qė pėrshkon rrugėt Zogu i Parė, Qemal Draēini, Martin Camaj dhe Europa. Do tė ndėrtohen gjithashtu kolektorėt e rrugėve Zooteknikė – Shtėpia e Bujqėrve, Fahri Ramadani, Musa Luli, Besėlidhja.

- Pėrfundimi i rehabilitimit tė argjinaturės sė Lumit Kir; rehabilitimi dhe zgjerimi i dy magjistraleve kryesor tė ujrave tė shiut tė qytetit; disiplinimi i ndėrtimeve nė territoret afėr zonės bregliqenore dhe lumore; dibimėzimi i zonave brengliqenore dhe lumore pėr tė shmangur erozionin e tokės.

Kujdesi social
- Prioritet nė kater vitet e ardhshme jane: pėrfitimi i 700 familjeve, qė banojnė nė shtėpitė e shtetizuara, nga skema e kredisė me interes 0% nepėrmjet Entit Kombėtar tė Banesave; pėrfitimi nga skema e kredise pėr banesė me interes 3% e qytetarėve nė nevojė strehimi; pėrfitimi nga zbatimi i programit social tė strehimit pėr shtresat nė nevojė, banesat me kosto tė ulėt dhe banesat sociale me qera; vėnja nė dispozicion tė zhvilluesve privatė tė hapėsirave urbane tė reja pėr strehim nė blloqe banimi, njėsi banimi individuale, zonave rezidenciale, duke respektuar standartet urbane dhe mjedisore.

Kultura
- Vazhdimit tė rrugės kėmbėsore “Kol Idromeno“ deri tek sheshi “Luigj Gurakuqi”; rikualifikimi i rrugės sė “Gjuhadolit”, qė pėrfshin rrugėn , si njė rrugė me trafik tė limituar dhe fasadat e ndėrtesave tė saj; ndriēim dekorativ pėr objektet, tė cilat janė monumente kulture (si Kalaja e Rozaf-ės, Kulla e Sahatit, Godina e Bashkisė, Godina e Prefekturės, Teatri, ndėrtesa qytetase me vlera tė veēanta arkitekturore dhe historike)- “Manifestimi i 1001 dritave tė Shkodrės”; rikonstruksioni dhe zgjerimi i hapėsirave dhe eksponateve nė Muzeun Historik “Oso Kuka dhe atij tė Kalasė sė Rozafės; transferimi i fondit tė Fototekės “Marubi” nė njė godinė nė rrugėn “Kole Idromeno”, nė tė cilėn do tė behet e mundur ruajtja ė ketij fondi sipas parametrave optimal dhe ngritjen e njė ekspozite tė pėrhershme tė artit fotografik nė Shkodėr.

- Shtimi i mjediseve tė Qendrės Kulturore tė Fėmijėve; rikonstruksioni i plotė i Teatrit “Migjeni”; ndertimi i qendrės sė madhe tė koncerteve (Shtepisė sė Artit), njė projekt ambicioz, i cili vlerėson Shkodrėn si njė qytet me kulturė dhe qytetarėt e saj si perēues tė kėsaj kulture; rehabilitimi i mjediseve tė brendshme tė Galerisė sė Arteve; rehabilitimi i mjediseve tė brendshme tė biblotekės “Marin Barleti”.

- Rikonstruksioni i plotė i pallatit tė sportit “Qazim Dervishi”; ndėrtimi i njė qendre sportive nė pjesėn veri–perėndimore tė qytetit drejt liqenit me njė siperfaqe prej 12 ha; ndėrhyrje rikualifikuese tė stadiumit “Loro Borici”; rehabilitim i sallave tė stėrvitjes sė ekipeve tė peshėngritjes dhe tė boksit; ndėrtimi i sallės sė stėrvitjes pėr ekipin e atletikės, tė mundjes dhe kickbox-it.

Arsimi
- Ndėrtimi i palestrės sė re nė shkollėn 9-tė vjeēare “Branko Kadia“; ndėrtimi i palestės sė re dhe i kėndit sportiv nė shkollėn 9-te vjeēare “Mati Logoreci”; ndėrtimi i shkollės sė re 9-te vjeēare nė lagjen “ Mark Lula”; rikonstruksioni i shkollės 9-te vjeēare “Skenderbeg”; rikonstruksioni i shkollės sė mesme tė pėrgjithshme “ 28 Nėntori”; rikonstruksioni i ndėrtesės dhe sistemim i oborrit tė kopshtit me dreke “Ton Alimhilli”; ndėrtimi i terrenit sportiv dhe sistemim oborri tė shkollės 9-te vjeēare “Ndoc Mazi”; rikonstruksioni i shkollės 9-te vjeēare “Ali Lacej”; ndėrtimi kopshtit tė ri nė Bahēallek dhe sistemimi i oborrit tė shkollės 9-te vjeēare; rikonstruksioni i konviktit tė nxėnėnsve pranė shkollės sė mesme Industriale “Arben Broci”; rikonstruksioni i shkollės sė mesme tė pėrgjithshme “Jordan Misja”; ndėrtimi i palestrės sė re nė shkollėn 9-te vjeēare “Ndre Mjeda”; ndėrtimi i mjediseve shtesė pėr mėsimdhėnje nė shkollėn 9-tė vjeēare “Ismail Qemali”; pėrfundimi i rikonstruksionit tė brendshėm dhe i ambjenteve tė jashtme tė kopshtit “Guerile”; rikonstruksioni i shkollės 9-tė vjeēare “Azem Hajdari“.

Turizmi
- Shkodra pjesė e rrjetit tė Muzeve tė Adriatikut; ndėrtimi i Muzeut “Dėshmia e Genocidit Komunist”; konkursi i suvenireve tė qytetit tė Shkodrės; promovimi intensiv i aseteve tė trashėgimisė kulturore, arkeologjike dhe historike tė Shkodrės nė eksponantet e panaireve tė turizmit; krijimin e bazės sė plotė tė tė dhėnave pėr shtėpitė karakteristike tė qytetit, e cila e prezantuar nėpėrmjet guidave turistike, do t’i mundėsojė vizitorėve tė njohin tė gjithė gamen e trashėgimisė kulturore dhe arkitekturore tė qytetit; rehabilitim i rrugės sė Kalasė “Rozafa”.

Bibliografia
Faqja zyrtare: http://lorencluka.com/
Fjalimi i Z. Lorenc Luka me rastin e hapjes se fushates. 11 Prill 2011
Partia Demokratike hap fushatėn nė Shkodėr, prezantohet kandidati Lorenc Luka. 11 Prill 2011


Aktivitete


Teksti 3.


 
 
 
PROJECTS

100 ditėt e para tė pushtetit
pėrgjegjėsi politike pėrmes transparencės dhe llogaridhėnies ndaj komunitetit “ nė bashkitė: Tiranė, Durrės, Shkodėr, Berat

Duke folur pėr Evropėn,
duke jetuar nė Evropė

pėrfshirja e nxėnėsve tė shkollave tė mesme nė njė proces tė gjallė tė integrimit

Roli i Familjes nė sensibilizimin e adoleshentėve mbi HIV/AIDS dhe shėndetin riprodhues
Thyerja e barrierave nė komunikimin ndėrpersonal nė familje

100 ditėt e para tė pushtetit
pėrgjegjėsi politike pėrmes transparencės dhe llogaridhėnies ndaj komunitetit “ nė bashkitė: Fier, Lushnjė, Lezhė, Burrel

Vlerėsimi i Politikave / Programeve dhe Buxheteve nga Perspektiva Gjinore , nė Bashkinė Berat
“Tė gjithė sė bashku kundėr dhunės me bazė gjinore”
Ta sjellim NATO-n
mė pranė tė rinjve

njė seri kumtesash pėr rolin
dhe sfidat aktuale tė NATOs pėr studentėt shqiptarė

100 ditet e para te pushtetit
mbeshtetur nga
Open Society Foundation Albania

Political responsibility of local elected officials through transparency and accountability
Talking Europe, Living Europe
engaging high school students in
a lively process of integration
supported by Friedrich Ebert Albania

Albania and the EU
Together we grow

In cooperation with the official partner RTSH - the Albanian Public broadcaster
supported by the European Union

 

 

 
HOUSE OF EUROPE -
Rr Anton Zako Cajupi, No. 20/5, Tirana, Albania.
Tel: +355 4 2 248 853; Fax: +355 4 2 270337; Email: info@houseofeurope.org
Last updated: 8/01/13

Webmaster: Enea Qirjako